Po tų kelių dienų Bangladeše sėkmingai perėjome sieną į Indiją. Sienos kirtimas sausuma visada būna komplikuotas…
Atvykome į Agartala — pirmieji mūsų pėdsakai Indijoje! Vaizdas pasikeitė radikaliai. Beveik nieko nedarėme — tik kvėpavome ir ilsėjomės. Bet supratome, kokie buvome kvaili pasirinkę šią sieną vietoj šiaurės (po Sylheto)… Kodėl? Nes visos vietos, kurių taip laukėme Indijoje, buvo tiesiai po ta kita siena! Tad prireikė 2 dienų, kad pasiektume Čerapundžį.
Kaip Ten Patekti: Traukiniai, Autobusai ir Sumo
Bandėme 9 valandų indišką traukinį (iki Silčaro), 7 valandų autobusą (iki Šilongo) labai blogu keliu (su nuošliauža, sukėlusia didžiulę spūstį) ir Sumo (bendras džipas!) 2 valandas (iki Čerapundžio). Blogas planavimas suteikia daug nuotykių, tiesa? :-)
Čerapundžis: Viena Drėgniausių Vietų Žemėje
Po Šilongo peizažai labai pasikeitė. Pradėjome matyti labai žalius kalnus ir daug reljefo. Tai buvo taip gaiviau! Visa Čerapundžio ir jo apylinkių zona yra didinga. Galėjome ilsėtis ir džiaugtis kriokliais (įskaitant aukščiausią Indijoje, kuris turi bauginančią istoriją…). Čia — viena drėgniausių vietų Žemėje, tad turėjome kelias lietaus dušas!
Nongriat: 3000 Laiptų Žemyn į Džiungles
Tada — Nongriat! Nongriat — mažas kaimas džiunglių širdyje. Visa aplinka ten tikrai graži, nors vietovė žinomiausia dėl gyvųjų šaknų tiltų. Po 30 minučių nuo Čerapundžio ir apie 1 valandos leidimosi žemyn (sakoma 3000 laiptų) pasieksite kaimą. Tikrai mėgavomės šia vieta. Net padarėme nedidelį žygį į „Vaivorykštės krioklį". Vaivorykštės nebuvo, bet krioklis — didžiulis ir galingas! Peržiūrėkite droną :-)
Štai jums pirmoji mūsų savaitė Indijoje! Laukite tęsinio (negalėjome atsispirti ir vėl išbandėme naują transporto priemonę…)
2018 m. balandžio 27 d. – gegužės 3 d.