Kašane praleidome tik kelias, bet labai intensyvias dienas :-)
Atvykę autobusu į miestą, buvome nustebinti — nėra Snapp! Bet yra 2 taksi mafijos... :-0 Tad sėdome į taksi iki centro... Pirmą kartą Irane apsistojome viešbutyje. Ieškojome CouchSurfing šeimininko, bet niekas nebuvo laisvas. Apgyvendinimas Irane nėra pigus. Vis dėlto radome gerą kompromisą!
Pradėjome apsilankymą kaip paprastai — pasivaikščiojimu po miestą, mažomis ir žavingomis gatvėmis, šiek tiek primenančiomis Jazdą. Radome populiarią pietų vietą. Maistas tikrai geras!
2 diena: Abyaneh, požeminis miestas ir Šventoji šventykla
Aplankėme garsųjį Abyaneh kaimą, bet neradome jo itin išskirtinu. Bent jau Williamas žaidė su dronu...
Grįžome į Kašaną papietauti ir nuėjome į didžiausią pasaulyje požeminį miestą (Nooshabad požeminis miestas). Dalis šio senovinio miesto restauruota turistams. Buvo įdomu — vėl stebinomės skirtingomis technikomis, kurias naudojo senovėje!
Miesto turo pabaiga — Hilal ibn Ali šventykla, prie kurios įėjimo matosi žuvusiųjų karo su Iraku portretai. Ir žinoma, įspūdinga architektūra viduje.
Į Maranžabo dykumą
Tada atėjo metas dykumai (Maranžabo dykuma)! Apie valandą važiavome iki tipinės dykumos, kurią visi įsivaizduoja galvose. Matėme šimtus kupranugarių (tikrai įdomios būtybės).
Pasiekėme Druskos ežerą, suteikusį kitokią perspektyvą į Irano dykumą. Sustojome žaisti smėlio kopose. Buvo tikrai gražu saulėlydžio šviesoje!
Sustojome toliau džiaugtis saulėlydžiu. Dieną baigėme maloniais susitikimais Karavanseraly (savotiškas dykumos viešbutis), kur visi gėrėme arbatą :-)
Kokia diena :-) Kitą rytą nusprendėme ilsėtis ir nevykti į Fin sodą. Tiesiog sėdome į autobusą į Teheraną, Iraną. Vairuotojas ir vadybininkas bandė mus apgauti, bet jiems nepavyko... Visur tas pats — autobusai ir taksi...
2018 m. liepos 8–10 d.