Į aukštumas
Sveiki! Grįžome po 4 dienų Papua džiunglėse ir aukštumose. Buvo trumpai, bet labai sunku ir nepamirštamai. Pirmiausia atvykome į Wameną (pagrindinį centrinės Papuos miestą). Jame jaučiamės ne labai patogiai, lyginant su Džajapura. Kažkodėl iš žmonių sklido įtampa ir pyktis. Buvo keistai! Kai tik palikome miestą ir pasiekėme kaimus — viskas buvo visiškai kitaip.
Gavę leidimą (taip, jo reikia žygiui!), iškart traukėme į Dani genties kaimus. Dėl nesusipratimo (vietinė transporto sistema nelengvai suprantama) atsidūrėme Pugima kaime, o ne Kurimoje (didžiajame kaime, iš kurio paprastai pradedamas žygis Baliem slėnyje). Kadangi mėgstame nuotykius, pasitikėjome instinktu ir pradėjome žygį iš Pugimos.
Po kelių pokalbių su kaimiečiais naudodamiesi žodynu, nakvojome ten ir kitą rytą pradėjome žygį. Nors kaimų žmonės šiandien gana modernūs, mūsų kasdieniai dalykai jiems atrodė labai keistai. Pavyzdžiui, palapinės statymas buvo tikras šou visiems aplinkiniams.
Žygis
Kitą rytą 21 metų jaunuolis (žinoma, be anglų kalbos, tad mūsų indonezietiškas gerėja kiekvieną dieną) pasiūlė būti mūsų gidu dienos žygiui į Hitugį pietuose (kertant kelis kaimus). Manome, kad tai buvo vienas sunkiausių žygių, nes keliuose nebūdavo, rieduliai slidūs, duobės, vietos, kur reikia kopti, o ir geriamo vandens trūko. Bet patirtys neišdildomos.
Nakvojome Yomote kaime, kur žmonės gyvena labai paprastomis sąlygomis (tik lietaus vanduo, elektros nėra, gaminamas maistas ant ugniakuro, valgoma daugiausia saldžios bulvės iš mažų laukų). Kaimai — tai dažniausiai kelios paprasto medžio nameliai. Bet labiausiai prisiminsime, kokie laimingi ir šypsodamiesi buvo žmonės.
Po labai malonaus vakaro su jais, kitą rytą pradėjome leistis į žemumą per kelis kaimus iki Baliem upės (Hitigima kaimas). Po žygio buvome labai pavargę ir silpni. Grįžome į Wameną autostopu — labai smagu!
Gražiai pažinome šią Papuos pusę, tačiau norint pasiekti atokias vietas ir gentis su tradiciniais papročiais, reikia bent 7–10 dienų.
Džajapura motoroleriu
Gerai pailsėję Wamenoje, rytą buvome oro uoste tikėdamiesi rasti dvi vietas skrydžiui atgal į Džajapurą. Pasisekė! Miestą tyrinėjome motoroleriu (Viljamo Paryžiaus stiliaus vairavimas „be taisyklių" šį kartą buvo labai naudingas).
Džajapura — labai kontrastų pilnas miestas (paprasti nameliai, pilys, karinės bazės, išduobėti ar nauji keliai ir t.t.) ir mes jį tikrai mėgome!
Dabar vykstame į Sorongą ir Raja Ampatą — pamatyti rojišką Papuos pusę. Ši vieta žinoma dėl įspūdingų koralinių rifų. Ruoškitės žuvų nuotraukoms!