Kelionė
Ilgai nebuvome! Buvome džiunglėse ir rojaus salose be interneto ar net telefono ryšio. Štai trumpa (ne tokia jau trumpa) praėjusios savaitės santrauka.
Kelionė į Raja Ampatą visada pradedama Vaisajuje, sumokėjus 1 milijoną rupijų (apie 60 eurų) už įvažiavimą į salas. Iš Vaisajaus nuplaukėme laivu iki nakvynės namų. Laivas — pagrindinis susisiekimo būdas. Automobilių nėra, bet džiungles galite kirst pėsčiomis!
Saugumas — paskutinis
Labiausiai iš pirmojo nardymo prisiminsime „saugumas paskutinis". Neminint įrangos, kuri jau buvo garbaus amžiaus (daugmaž atlieka savo funkciją), geriausia buvo tai, kad mūsų du gidai mus paliko (5 nardininkus) po vandeniu. Nardymo viduryje supratome, kad gidų nebėra. Pasirodo, vienas iš jų išnaudojo orą (pirmą kartą girdime, kad „profesionalus" gidas gali išnaudoti orą anksčiau nei naujokai kaip mes), o kitas... iki šiol nežinome. Radome jį rūkant valtyje po mūsų nardymo. Taigi, iš mūsų patirties — kas planuoja nardinėti Raja Ampate, darykite tai tik su profesionalu! Vis dėlto abu nardymai buvo geri. Povandeninis pasaulis ten tikrai išskirtinai turtingas ir įvairus!
Valentino naktis džiunglėse
Po to susikrovėme kuprinės ir išėjome miegoti į džiungles (kur ir praleidome Valentino dieną!). Nuostabus kalvos viršuje esantis vietas — apsuptas šimtų papūgų (labai malonu prabusti su visu tuo dainuojant). Anksti ryte galima pamatyti ir garsiuosius „Rojaus paukščius". Juos ieškodama, Augustina susižeidė koją, bet nieko rimto, tiesiog sunku vaikščioti.
Kitą rytą radome vietinį, kuris sutiko parodyti kelią per džiungles iki mažo Kabui kaimo kitoje Gamo salos pusėje. Kai vyras paėmė mačetę, supratome — lengva nebus. Karšta, drėgna, sunkios kuprinės — žygis buvo trumpas (tik 2 valandos), bet sunkus.
Kabui kaimas
Kabui sritis tikrai garsi Raja Ampate ir dažnai lyginama su Pianemo ir Wayag (tikrai įspūdingas kraštovaizdis).
Atvykę į Kabui buvome pasitikti dešimčių vaikų! Jie mums šaukė „bulai" arba „putih", tai reiškia „baltasis". Visai be jokios blogos intencijos — jie buvo tokie malonūs! Kadangi kaime nėra jokios ypatingos veiklos, turistai čia neina. Galbūt buvome pirmieji turistai, atėję per džiungles — kas žino!
Nakvojome vietos šeimoje ir mėgavomės paprastu bendravimu bei žaidimu su turbūt laimingiausiomis vaikais pasaulyje. Dėka šeimininko (nuostabaus vaikino vardu Danci), kitą dieną aplankėme gražiausias vietoves regione (Paslėptą įlanką ir Praėjimą).
Šviečiantis planktnas
Kitas dvi dienas nusprendėme pailsėti įspūdinguose nakvynės namuose ant vandens. Šeimininkai buvo nuostabūs — rifas su milijonais žuvų tiesiai po kojomis ir net naktį galėjome mėgautis povandeniniu pasauliu dėl vandenyje šviečiančio planktono. Atrodė kaip mažytės žvaigždelės vandenyje. Tikras rojus!
Taip baigėsi mūsų viešnagė Raja Ampate. Labai gražu, bet ir labai skausminga biudžetui. Po kelių valandų keltu iki Sorongo, skridome į Makasarą. Turėjome planą pasilikti saloje kelias dienas ir aplankyti gražius kaimus kalnuose, bet galų gale kankinome save ieškodami tinkamo autobuso (jokie tvarkaraščiai, jokios informacijos…). Galbūt net gerai!
Artimiausios dienos — garsioji Komodo sala ir drakonų paieška!